- paeiliumis
- paeĩliumis adv. K žr. paeiliui: 1. Jis užmanė visiems burtą mesti, katras antrąjį paeiliumis užmušti turįs Jrk. Pasakokim šitus nusidavimus paeiliumis Kel1863,110. Savo darbus (paeĩliumis) parokuoti, paeĩliumis paminėti KI114. 2. Naktigonys ganė vakarais paeiliumis arklius Cp.
Dictionary of the Lithuanian Language.